dūzgauti

dū́zgauti, -auja (-auna), -avo žr. dūzgėti 1: Tik dū́zgauna varmai apie karves Rdm. Vėjelis pūtė, sodelis ūžė, bitinėlis dūzgavo TDrIV9(Klt). Ir nepažįstami vabzdžiai dūzgavo medžiuose Mš. Šrapnelės tik dūzgauja, tik dūzgauja aplink lėktuvą rš.